uodega

uodega
uodegà sf (3a) KBII88, K, LsB305, Š, Rtr, , DūnŽ; CII918, Q609, SD1111, SD221, N, R, R320, , 429, Sut, L, E 1. anat. suplonėjusi stuburinių gyvūnų nugarkaulio atauga, ppr. esanti užpakalinėje kūno dalyje: Šuns uodega 199, N. Mano kumelės labai ilga uodegà Žž. Uodegutė arklio [trumpa] kaip pirštas JnšM. Jei arklio uodegà sunki pakelti – arklys būs stiprus Lk. Tai uodegà – kai šluota, matyt, pieninga karvė Jrb. Galas [karvės] uodegõs geltonas – tai bus smetonos Asv. Kiti sako, ka su ilga úodega karvė daug pieno duoda Yl. Būdavo karvių kaip ožkų, ragais nusmukusiais, o uodegõm atitrūkusiom Skp. Būdavo, tie gyvoliai ka eis, ka gyliuos, úodegos užsirietusios, leka i leka Krž. Atalėkė telyčia namo, úodegą ažrietus Str. Ažuriet[ė] úodegą [karvė] i skraido aplinko Dglš. Karvės pakels úodegas ir lekia Aps. Atpūtęs úodegą kai nue[jo], tai nue[jo] par miškais teliokas Klt. [Bebro] uodegà kai blynas, kai liežiuvis Klt. Lapės uodegà kaip sielius Ktk. Kap duoda su tąj úodega kap su šluota [lapė], tai tik verčiasi vištukai Šil. Tų kiškių yra visokių: rudų, su baltom uodegõm Stk. Šunaičio ausys plikos, uodegà plika Žr. Mūsų šunio uodegà kaip lapės, dar gražesnė Ant. Šuo plustina úodega J. Šuva úodega mataruoja Ėr. Ot šuva kur – būdon úodegą inkišo Smal. Striukas šuo be uodegos, su uodega būtų ilgesnis PrLXVII19, M. Iš tolo úodega mostikuoja [šuo] ir patinka (pasitinka) Pv. Įsitvers katinas šunio uodegõs Ds. Katė eina úodegą parietus Srj. Ka nora [katė] laukan eiti – tai bilst bilst úodega į grindis, kniauka, ka išleistum Stl. Katė, kol išneša per duris úodegą, išaušina stubą Vlkv. Už uodegos šonų nebus matyt LB272. Úodegą pririša karvei, ka raižos Yl. Tas arklys į rinkį bėgs, jau úodegą pradėjo kelti, jau stabai aną Kl. Galvos arkliop neatsigrįždinėjo, ale any atsigrįždinėjo uodegósp LzŽ. Jaučius vieną su kitu vis už uodegų̃ riša Dv. Sako, ir šiemet karvės už uodegų̃ keliamos Jnš. Karvė úodega užmuš, jei jauna gaspadinė bus (iron.) Srj. Katinėlis pumpt akmeniu, lapinas švist uodegą ir guli negyvas (ps.) LKT372(Vlk). Tai ma[no] uodegėlė kap šluotelė Aru9(Grv). Velnio uodega juk ilga, palaidi, į virvagalį panaši LTII157. Vilkas úodegą klibina LKT345(Dsn). Laksto tik úodegas inspraudę vilkai aplink (ps.) Klt. Ir aš buvau besitaikąs nors šmotelį pagriebti, tai ko uodegą nepalydėjau V.Piet. Katinas kaip stvers až nuogos uodegos be skūros [vilkui] (ps.) Vdn. Štai, matyk, visos uodegõs vos galas dar liko K.Donel. Katei už uodegõs neimk – triedžia tau paskui kur nereik Erž. Į kurią pusę jos (besiprausiančios katės) uodegos galas nukrypęs, iš ten ateis svečias LTR(Paį). Greit ją (raganą) suėmė, pririšė prie kumelės uodegai ir paleido LTR(Kp). Simeonas sukeitė uodegą (orig. Ůdage) su uodega ir dėjo nuodėgulį tarp dviejų uodegų CII511. Žmogus kap stvėrė vilku už uodegõs, tep ir nutraukė DrskŽ. Tas velnias tik capt bulių už uodegõs pagriebęs, vikst, ant kito peties užsimetė ir eina MitII186(Brt). Lapė sako in vilko: – Šąl šąl uodegẽlę LzŽ. Senas vilkas pasipynė, lapei uodegą numynė LTR(Dsm). Šunelis baltas, uodega da baltesnė LMD(Slv). Galva gula, kojos drimba, an uodegos kaladė (dainuoja piemenys, kad kiaulės atsigultų) LTsV884(Ad). | (Zuikio) uodegaitė LL128. Paimk lapės uodegaĩtę, gink muses nuo vaiko (d.) Šk. Eik, klausinėk tiktai, kas ponų dvaruose destis, kur švelnioms uodegõms siratų skaudulius glosto K.Donel. Uodega, bestija, vis mėtliojais užkentusi, norėdama mane (lapę) šunims atduoti S.Dauk. ^ Sprandas kap avies uodegà (plonas) Žal. Ir eina pasipūtęs kap uodegà Vrn. Niauzga kaip katinas, uodegą laužomas LKKVII50(Als). Ažurietė nosį, kai katinas uodegą LTR(Km). Kap katę ją glostyk, tai labiau úodegą kelia DrskŽ. Ir laksto kaip uodegą išdegęs LTR(Srd). Ko čia dabar lakstai kaip kalė, úodegą pabrukus Skrb. Neturėk katės až uodegõs JT418. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs LKKVII49(Žvr). Ko čia daužais kaip karvė su šūdina úodega?! Jnš. Pasakiau – tai kap kadugį po úodega pakišau Plv. Gavo tokį gerą piršlį kaip velnio úodegą: ir sumezga, ir atamezga LKT296(Kp). Artojas be botago – kaip šuva be uodegos LTsV372(Jnš). Vyras be peilio – kaip šuo be uodegos Vkš. Motriška be plaukų – kaip šuo be uodegõs Ub. Namas be gonkų – kap šuva be uodegõs Dglš. Ko žiūri kaip dvylius uodegõn Všn. Tylia kaip uodegà Jrb. Moters liežuvis visada juda kaip šuns uodega V.Krėv. Šaknis [gėlių] kap žiurkės uodegùtė – neišmaitina Pv. Kame galva, ten ir uodega J. Uodega galvą mokina LTR(Brž). Galvos ant uodegos nemainyk! LTR(Pn). Ko aš turiu uodegai lenktis, tai geriau galvai LTsV315(Trg). Ar vienas šuva su úodega Sl, JT454. Kur šuva, tę uodegà Plv. Kur lapė, ten ir uodegà Prk; LTsV225(Klp). Nei šuo, nei uodega PPr391. Kai šuo kanda, uodegõs nevizgina Ds. Erzino katė šunį, kol be uodegos liko! KrvP(Jon), Srd. Guli šuva, guli ir uodega LTR(Srd). Juo katiną glostai, juo ans uodegą kela LTsV271(Plng). Kas gi šuni úodegą pakels, jei ne pats Krok. Vilkui išbėgus, nors uodega būtų likus Vžns. Vilkuo bėgant, kad ir uodega, i tas gerai Lkv. Šunį ginus lab ir uodegà Vkš. Visą jautį suėdęs uodega užspringo S.Dauk. Jeigu peršokai per šunį, peršok ir per uodegą LTR(Vlkv). Kad nedavei, Dieve, ožkos, tai atsiimk ir uodegą LTR(Kp). Įkliuvus uodegai ir pats įkliūsi LTR(Šll). Tegul jau bus tavo velnio uodegà ilgesnė (sakoma nusileidžiant) Trgn. Kas pyks, tam uodega dygs LTR(Vs). Bendra kalė be uodegos LTR(Dkšt). Marti po metų apsižiūro, kad kalė be uodegõs Pv. Padėsi karvei po nosia, tada dabok po úodega Prng. Toki visi velniai su užriestomi uodegómi (visi sukti) Drsk. Duok rūkyt. – A nereiks katino uodegõs? (piktai atsisakoma) Kt. Žirgas stalde, žirgo uodegà lauke (kardas) Sch59. Du arkliu su viena uodega (šakės) Sim. Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro lankas) LTR. Pilna kūtė avelių, visos be uodegiùkių (kepama duona krosnyje) Jnš. Du teliukai, viena uodegà (girnos ir milinys) Brž. Geležinė kumelė, kanapinė uodega (adata bei siūlas) PrLXVII38. Aštuonios kojos, trys galvos, viena uodega (joja dvisėda) Jrg. Dvi kiauli, keturios uodegos (vyžos su apyvarais) Sim. Dvi kiaulikės, keturios uodegikės Šln. Dvi pelės, keturios uodegos Lg. Du kurmiai, keturios uodegos (naginės ir apyvarai) Sln. paukščio užpakalinė dalis su ilgesnėmis plunksnomis: Blezdinga yra su dvišaka úodega Mžk. Povas, ans kad išpleta, koki graži uodegẽlė Tl. Cecerukas juodas baltom kojom ir jo uodegà balta Grv. Vaikai (kalakutinių balandžių jaunikliai) jeigu daba užaugs, tos úodegos teip ligi žemės apsukui Sk. Uodegà [kalakutės] tokia paplokščia Klm. [Žąsiukams] uodegos pradeda augt, sparnai Lt. Va trys su uodegùtėm [vištaitės] Lt. Jei ant slenksčio puola uodegà, tai úodegą prikerta [giedančiai vištai] Brž. [Žąsiai] tai sparną nukirpdavo, tai úodegą Bsg. Šarka be uodegõs nepaeina, virsta kūlio – jai uodegà kaip vairas Pnm. Nuo kirminų vištos plunksną išrauni iš uodegõs, sudegini, sugirdai Šln. Ledspira, šokinėdama paprūdėje, linguoja uodegėlę Žem. Garnys ant uodegos atneša ir išneša pusdienius sp. ^ Ką tu žinai, varnos uodega! (keik.) KlK24,74. Kaip povas be uodegõs, teip mergelė be kasų Tl. Tavo galvelėj to proto kaip gaidžio uodegoj mėsos! . Ir gudri višta kartais į notrynes uodegą įkiša . Paukštė šmaukštė par marias lėkė, jos uodegà rėkė (kulka) Mžš. Atlėkė paukštis iš Rymo žemės, nutūpė į medį, uodega lig žemės (varpas) LTR(Mrj). Gaidys ant vartų – uodega žemę siekia (varpas) LTR(Mrj). Gaidžiai laktose, uodegos ant žemės (varpai) LTR(Vb). Antis ant marių, uodega ant krašto (svirtis) LTsV583(Eiš). Antis prūde – uodega krante (dubuo ir šaukštas) LTR. Gaidžiukas žemėje, ant viršaus uodegėlė (batvinis) Jrg.Jrb, žuvies, roplio ar kokio varliagyvio užpakalinė dalis: Uodega žuvies SD255. Vėgėlės galva stora, o uodegà ilga Akm. Ešeriai úodegą papučia ir duria Jsv. Per Juozapą ščiupokas úodega ledą pradaužia (šaltis nebestiprus, arti pavasaris) LKKXIII136(Grv). Sudžiūdavo tos žuvikės [krosnyje], tik uodegikès užriesdavo PnmŽ. Kūjagalviai – anys su uodegė̃lėm ČrP. Stambagalvis (buožgalvis) storumo tokis, uodegýtė plonicka LzŽ.(buožgalvių) su uodegáitėm plonutėm pavasarį atsiranda daug Btrm. Kirmėlė an úodegą vis platyn ir platyn Pnd. Ištiesk ranką tavo ir nutverk jį (žaltį) uodegos (orig. odogos) BB2Moz4,4. ^ Kad krupis uodegõs netura, anam i nereik Lk. Stovi kalnas, tame kalne – ežeras, ežere plauko žuvys galvas sukišę į vandenį, uodegas išmetę ant kranto (dubuo su viralu, ten sukišti šaukštai) LTR(Plv). Juoda gyvatė su uodega čyščių makaluo[ja] (žarsteklis) LTR(Vdk).vabzdžio užpakalinė kūno dalis (ppr. su geluonimi): Anys (gyliai) kap kerta úodega, tai arklys negali iškęst LKT402(Pls). Oi, tu bite, bite, bite, saldi tavo uodegýtė DrskD157. Ir turėjo uodegas, lygias skorpionibus, o meškerios buvo uodegose jų Ch1Apr9,10. 2. Dbk arklio ar kokio kito gyvulio šeriai, augantys ant nugarkaulio ataugos, plaukai, vilnos: Nueis – arklių úodegos apkarpyta, apipaskudyta Aps. Pri bičių [eiti tinklelį] išauda iš arklių uodegų̃ Akm. Meškerės buvo ašatinės, iš arklių uodegų̃ Akm. Su kumelės uodegõs tuo ašačiu užrišo karpą Yl. Kaip karvei uodegą nukerpa, tai duoda pauostyt jai, kad nesublogtų Pn. Mažutės, menkutės, tik úodegos kai šluotos [voverių] PnmŽ. Kap lietus lija, voveraitė úodega apsikloja – ir sausa Rod. ^ Be pašaro par naktį arkliai úodegas nusikramtys Rs. Iš galvos uodegà ir iš uodegõs uodegà (arklys) LzŽ.prk. nušiurę plaukai: Buvo uodegà, ėmiau ir pakirpau DrskŽ. 3. Ob toji nugarkaulio atauga kaip skerdienos dalis; iš jos pagamintas patiekalas: Man tėtis sakydavo: kai šiupinį verdat, ir kiaulės úodegą įdėkit Vdžg. Iš kiaulytės uodegýtės penki bliūdai kvošlynytės (d.) Všn. Po tam imk taukus avino, uodegą (orig. odegą), … ir tuodu inksčiu su taukais ant jų ir tikrąjį petį BB2Moz29,22. Valgydavo kiaulės úodegą, kad varpos ilgesnės būtų Kpr. Kai miežius rengiasi sėt, reikia virt kiaulės uodega Pnd. Jei valgysi kiaulės uodegą, šunes pjaus (juok.) Žal. Nevalgyk uodegõs – dažnai snausi Klt. ^ Skyrė skyrė ir iš visos mėsos išsiskyrė uodegą (prastą žmoną) Žem. Iš viso meisos bliūdo veršio uodegą begavo Ms. Visą jautį suėdęs uodega užspringo S.Dauk.Žg užpakalinė silkės ar kitokios žuvies dalis kaip maisto produktas: Ruginė košė, įkišta silkės uodegẽlė Lc. Šeimynai par tris vieną silkę: piemeniui – uodegà, vaikesui – galva, o mergaitei – vidurys Kri. Vaikiuo atpjaus pusę silkės, o pieminie uodegẽlę silkės atpjaus Pkl. Špitolninkai sėdės liuob an silkės uodegõs (misdavo beveik vien silkėmis) Krš. Al žydelis užudeda silkės tai uodegýtę kokią, duonos trupučiuką Sb. Užruks sviestai, kilbasos, valgys silkės úodegą apsikabinęs, pirštus nučiulps Jnš. Jei valgysi nuo uodegos [silkę], tai galva bus arčiau gerklės, tada gert labai norėsi LTR(Pmp). Vėžio uodegikė[je] mėsikės labai būna Krž. Vėžio uodega iš mandagumo vadinama kakleliu . ^ Pabučiuok silkei į uodegą, gerti nenorėsi Krž. 4. , NdŽ, LKAI114(Rtn), Grv, Up kokio nors daikto atsikišusi dalis, ppr. pritaisyta, pridėta: Dalgės uodegà LzŽ. Klynelis dalgės úodegą prispaudžia ingi dalgakotį Šlčn. Kai vėjas, paima už uodegõs ir atsuka [malūno] sparnus prieš vėją Nm. Siūlas storas, o uodegė̃lė adatos mažiutė, kaip tu jį įversi Skrb. Šitos adatos uodegà stora Rmš. Adatos uodegà ištrūko Slm. Uodegà nulūžus, duoda adatą! Pc. Dedirvinę reikia apibrėžti su adatos uodega, tai prapuls ji LTR(Rs). Vatos kuškelį per adatos uodegą ištraukę pamirko į vitrijolą, deda stačiai ant skaudamo danties Sln. | Vienas kepalas su tokia úodega nutemptas Trk. ^ Už uodegos pasikabinęs, o širdis apačio[je] (varpas) LTR(Vdk). Užeisiu ant trobos, patrauksiu už uodegos, tada ji pati sugiedos (varpas) LTsV650(Rm). Mėsinis kubilas, kanapinė uodega, aukso kepurė (žvakė) LTsV603(Rmš). Nuvažiavo Jonas į turgų, nusipirko be uodegos, o numie uodegą pritaisė (botagas) Ms. Piemuo su uodega ant galvos (botagas) LTR.Klvr prasikišusi pro rentinį ir padaranti pastogę sparo dalis.kokio organo atsikišęs ar plonėjantis galas: Raumens uodegà MedŽ. Kasos uodegà MedŽ.Jn, NdŽ raidės nosinumo žymė: Nežinau, kur taškiuką dėt, kur uodegė̃lę Bsg.žodžio priesaga: Slovėnai lietuvių pavardėms uodegaites prikergtie mėgdavo LTI76(Bs).įmantrus išraitymas (ppr. pasirašant): Savo pavardę viršaitis rašė, ant galo užsukdamas ilgą uodegą P.Cvir. 5. BTŽ, ŽŪŽ108, Trk, Aln augalo šaknis; jo vaisiaus siūlėtas galas; stiebas, daigas: Ridiko uodegà Dv. Morkvių úodegos ilgos ilgos DrskŽ. Kai trumpom uodegýtėm morkos, tai gardžios Kp. Burokai jau stauna uodegikès pastatę į aukštį Krg. Kaip gražiai rugiai sudygę, oi, kyšuo[ja] kyšuo[ja] tik uodegáitės Jrb. Padėk uogų úodegas skabyti Krš. Svogūnus reik tarkuot ne nuo šaknelės, bet nuo uodegáitės Knv. Nusuk svogūno úodegą DrskŽ. Cibulius gerai nusidarinėk – kamgi tuos úodegas veši, sunkybę! Mžš. ^ Žalia, bet ne žolė, su uodega, bet ne pelė (bulvė) Pnd. Raudona skylikė, balta uodegikė (avietė) LTR(Užv).grūdo akuotas ar vaisiaus kotelis: Uodegà (akuotas) plaukuotytelė, už stuomenį trumpesnė P. Úodegas apdaužo avižų, ašakos lienka Ktv. ^ Tėvas su adatytėm, močia su gromatytėm, vaikai su uodegaitėm (agrastas) LTsV492. 6. R311, 416, N suknelės, sijono, kelnių ar kito drabužio nukarusi užpakalinė dalis: Merga eina kaip lapė su úodega velkena, t. y. su ilgu sijonu J. Par uolektį ta tokia uodegà to sijono Šts. Pasiuvo mun tą sijoną, matytumei, lig žemės ilga uodegà toki dar nutįsta Varn. O užpakalė[je] buvo sutrauktos tokios kvaldos, kad eina kaip su úodega Vgr. Iškabus [kelnių] uodegà, kaip su andere ir eina Žl. Jei andarokas su uodegõm (labai surauktas, platus), kap šoki – ant stalo gi užlekia Dg. Spadnyčia ilga ilga: kai bėga vaikas, tai úodegą primyga Str. Rūbų uodega taip pat mažne mastinė Žem.šleifas: Nugi jaunoji ar ilga [suknele]? – Ilga ilga ir úodega ilga Skrb. Veliumas net par žemę, úodegą mergaitės panešinėdavo Ad.siaurėjantis kokio įrankio (ppr. tinklo, krypties) galas: Tokios úodegos būdavo [tinkluose] anums, tums žuvims [įlįsti] Krž. Keselės uodegõ[je] daug žuvų Yl. Uodegõj būna visos žuvys Vdš. [Bradinio] viduryje yra gerklė (uodega) žuviai subėgti . 7. Užp, Vrn žemės, pievos, dirvos, miško siaurėjanti dalis: Uodegẽlė – galas pušynelio Ad. Bus te uodegà [miško] Rod. Tai tos jos žemės uodegýtė Alks. Pririšk arklį an raisto uodegõs Sn. Ar daug da toj uodegė̃lėj miežių liko? Mlt. Ten toliau, raisto uodegoje, ligi pilvo klampioja karvės V.Krėv. Tą uodegą greit sugrėbsim Vl.siauras javų, linų baras: Jei penkios [linus] raunat, ta atsilikti nepatogiai – tokia uodegà i paliekta Yl. Kokia iš tavę pjovėja – lieki su rugių uodega Ad.kokio nors daikto ar vietos galas, pakraštys: Padaržiuos uodegelès apšienavo Švnč. Jie gyvena kaimo uodegõj Alv. To uodego[je] besisukdamas gali i gerai pritrenkti Slnt. Procesijos galva jau miesto centre, o uodega rangosi ant tilto . | Gal tik ta uodegė̃lė (debesio kraštas) išmes kelius lašus Jnš.pabaiga: Pradžios nežinau, úodegą žinau Švnč. Tu liksi uodegõj Ob. Visi iš jo juokėsi ir erzino, kad pramiegojęs orės pradžią dabar su visais darbais per visus metus turėsiąs uodegoj vilktis V.Myk-Put. 8. dūmų, dulkių ar šiaip koks šviesus ruožas, kurį palieka koks nors judantis objektas: Žvaizdė su uodega D.Pošk. Kap tik ta žvaigždė úodega pagaus žemę, tep aždegs visą žemę Aps. Saulės, vėjo ir spindulių veikiama, [kometos] skraistė tįsta į priešingą saulei pusę; taip susidaro uodega LTEVI8. Du lėktuvai, vilkdami juodas dūmų uodegas, nuūžė priešingomis kryptimis J.Avyž. Pralėkė motociklas, už savęs palikęs sukeltą dulkių uodegą sp. Paskui vežimą vejasi ir nepaveja ilga pilka dulkių uodega . | Aičvaras – lekia tokia ilga kaip kačerga pašvaistė, tas vienas galas tokia uodegà LKT266(Brž).prk. eilė: Sustojo didžiausia uodegà Bsg. 9. NdŽ, Bsg, Jnš, Sem, Ker, Skdt šnek. užpakalis, sėdynė, pasturgalis: Nuoga uodegà atsikišus Arm. Prismyža ir su šlapia úodega vaikštinėja DrskŽ. Tavo uodegà plati, eik atsistok ir užstosi vėją [nuo daržo] Žl. Nebėr Uljonos – eina úodegą atkišus Ut. Atbuko uodegà besėdint Šln. Kai gausi uodegõn, tai tylėsi Mlt. Ot, patiesus duot uodegõn! Mžš. Vaikam per úodegą su diržu sudrožiau Švnč. Kartais padarydavo kratą, spiritą atimdavo, nešėjui – gerokai į uodegą įkrėsdavo B.Sruog. Tėvas įpylė gerai į úodegą i visus išgrūdo par duris LKT240(). Tegu būna, drobės susgadys po úodega (paklodėms siūti) Kvr. Išlėkė į Palangą, galės úodegas kaitinties – šilčiausia Krš. Kad būtų ežeras, tai būtų kur úodegą nusimazgot Ukm. Tai iš kur įsitaisė [mašiną], ar iš uodegõs? Krž. Ką aš padarysu, a par úodegą anam įkišu?! Rdn. Aš bijau, kad neišeit vėl ko nors blogo: ištraukęs uodegą, kad nosim neįklimptau V.Krėv. Prisėsk uodegą, kad pelė neįlįstų LTR(Vlkv). | prk.: O ko tu lakstai į ano úodegą įsikabinusi?! End. [Barbikė] knygas tik skaito ir į Šventmarės uodegą įsikibus laksto S.Čiurl. Vaikas nė kiek nenori vienas pabūt, visą dieną įsisegęs į úodegą Jnš. O dabar jis į ponų uodegas įsikibęs laksto Žem. ^ Ko eini užpakaly kap mano uodega Žž. Kaip uodegà – vis paskui ir paskui Nmk. Gera širdelė – plika uodegėlė J. Žilas plaukas galvon, velnias uodegõn Krs. A iš velnio uodegõs i pilas tie vabalai?! Krš. Rožančius ant kaklo, o vel[nia]s uodegõ[je] Ggr. Lenda it šapas į uodegą S.Dauk. Reikalingas kaip uodegõj dantis Žl. Nemiegokiat taip ilgai – dantys uodegõj išdygs Šl. Raškažis úodegą drasko Št. Ir kytra višta úodegą išsidilgina Nm. Kas vilko nasruose, tas ir uodegoje K.Būg. Viena uodega neatbūsi dviejų kermošių LTR(Kz). Ar bitė tave uodegon įgėlė? KrvP(Lzd). Slenkstis visų uodegon žiūri Ln. Nusibodo stovėt – net kojos į úodegą sulindo Srv. Vapa visokius niekus lyg uodegà Jrb. Uodegõn važiuos – ne Vilniun (niekur nevažiuos)! Dglš. Tokio vyro uodegõj pagraibęs nerasi (apie šaunų vyrą) Žl. Pernai žąsį valgė, o šiemet uodegà kirksi (apie labai besigiriantį) Šk. Kiek tavo galvoj, tiek mano uodegoj (esi kvailas) Ds. Kiba šunys uodegõm los, kad tu valgyt išvirei Žl. Širvys šika, jo uodegà blizga, kas tą mįslę neatmys, to subinė iškirmys (linus mina, spaliai byra) Smln. Namams kloniojas, o laukams úodegą rodo (svirtis) Nm.kokio nors daikto ar vietos užpakalinė dalis, galas, pakraštys: Sakom, nedabėgsme – nepagausi až uodegõs autobuso Švnč. Pri pelų ir pri [kuliamosios] uodegõs y[ra] pats prasčiausis darbas Vkš.tiesioji žarna, išeinamoji anga: Parvedė veterinorių, pradėjo žiūrėt, žiūria, ka uodegà užkituota [arkliui] Gsč. Pirštą inkiša uodegõn ir paveizdi vištą [,ar dės] Ign. Lįsk į jaučio uodegą ir užsirauk! LTR(Jnš). 10. 1 šnek. ko nors liekana, likutis, truputis: Skolos úodegos liko ir liko – užmaršino Vn. Jau penki šimtai trisdešimt [metų] su úodega [nuo Jogailos laikų] Btrm. Kiek man tų metų tėr, gal tik septyniosdešimt su uodegėlè Ps. Juzia buvo senmergė, penkių dešimtų metų su uodega V.Krėv. Už aštuoniasdešimt rublių dabar jau galima du su úodega centneriu bulvių nupirkt Žal. Dirbau valandą su úodega Mrj. Iš uodegùčių (šiaudų atliekų) atnešiau kiaulytėm DrskŽ. Vasaros buvo likusi tik uodegėlė . 11. Rod prk. seniau piemeniui duodami pinigai ar kas nors kita, pardavus jo ganytą gyvulį: Pirklys man davė vieną auksiną uodegõs Btrm. Tėtė ir man davė uodegõs – penkis rublius Al. In uodegõs vaikam žydai gerai duodavo Dglš. Piemeniui – saldainį an uodegõs Ml. Pardaviau karvę, vaikams daviau po rublį už úodegą Snt. 12. LKAI91(Vkš) vežimo pertrauktis, įšautys. 13. scom. šnek. kas vis sekioja, eina paskui: Toj uodegà (žmona) eina kartu – vienas eisiu Rtn. Mano uodegà šitas vaikas: kur tik aš, ir jis seka Slm. Tas uodegẽlė [vaikas] – niekur nu munęs neliektas Krš. Reik čia mun tokios uodegõs! Krš. | Pusė senučio uodegõs – visur pri ano Rdn. Uodegà ir uodegáitė (žmona ir vaikas) yr Vrn.sekiojantis šnipas, seklys: Su didžiausiu atsargumu patikrinęs, ar neatsiveda kokios uodegos, Stasys atėjo nakvoti į tą kiemą . 14. senieji šeimos nariai (naujai atėjusiam), daugybė, virtinė: Jaunasis patiktum, tik baidos eiti (tekėti), kad tura didelę uodegą: dvi ciocės, du dėdės, sesuo ir tėvai – abu gyvi ir tvirti Brs. 15. Krkl šnek. apie ką nors prastą, nelabai vertą, netikusį: Čia uodegà, o ne reikalas Slk. Oras su úodega – nė nosį iš namų negali iškišt Gs. Pakuoniškiai tą, kuriam atlieka vienas pėdas, vadina prasiradėliu, … uodega MTtVIII111. Úodegą tu padarysi (nieko nepadarysi)! Ut. | Mokslą eini, paskum įlendi į kokią úodegą (blogą tarnybą) Vdk. 16. scom. Kt šnek. kas paskutinis, atsilikęs: Kiti valsčiai tik úodegos (vėlai prievoles pristatė) Plv. Nebūk uodegà, pasitempk! Mrj.
◊ ant sàvo uodegõs savarankiškai gyvenantis: An sàvo uodegõs tai kožna gaspadinė DrskŽ.
ant sàvo uodegõs atsisė́sti 1 pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Atsisė́do an sàvo uodegõs, dabar pažins Mlt.
ant šuñs uodegõs be naudos, niekais: Jau tu nuejai ant šuñs uodegõs Al. Momu, rašau, ale bet an šùnio uodegõs Lp. Be arklio likti, tai vis tiek ką žemę ant šuns uodegos paleisti V.Mont.
ant uodegõs mìnti sekti pridurmu: Kaip neplepėsi, kad man jau ant uodegos mina A.Gric. Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina .
ant uodegõs atsisė́sti susirgti: Iš pašėlimo ir pati ant uodegos atsisėdo! Žem.
dagỹs po úodega nemalonumas: Miesčioniui tai bus tikras dagys po uodega A.Vencl.
giltinė̃ sùka apiẽ úodegą artinasi mirtis: Aš jau numatau, kad giltinė̃ sùka apiẽ úodegą Slm. Jau suka giltinė apie uodegą, ir nieko čia nepadarysi Pnd.
gyvãtės uodegà; EncIX82 astr. toks žvaigždynas (Cauda Serpentis).
į šùnio úodegą niekams: Šùnio uodegõn tėvų pinigus sukišė, metė siminariją An.
į úodegą pabučiúok nieko nepadarysi, nepagąsdinsi: Katinas įlipo į medį, pabučiúok į úodegą Žg.
į úodegą eĩk toks keiksmas: Rytą būs svečių. – Eik į uodegą su savo svečiais! Dr. į úodegą įkir̃pti prigriebti: Oi, atsargiai, Liudeli, įkirps tau į uodegą koks meškeriotojas! V.Myk-Put.
į úodegą kìšti piktai atsisakoma ką paimti: Tegu jis tuos savo popierius į uodegą kiša, – nusispjovė vaikinas Žem. į úodegą lį̃sti [be muĩlo] pataikauti: Pirma į úodegą liñdo, o dabar nebenori nieko padėt Pkr. Leñda į úodegą be muĩlo Krš. Lį̃sk jam į úodegą, pamatysi, kaip bus Šln.
į úodegą įlĩsti niekais nueiti, pražūti, dingti: Gal buvo kada draugas, daba į úodegą įliñdo Grnk.
į úodegą sulį̃sti negalėti verstis, gyventi: Anas uodegõn sulį̃stų, kad ne aš Žl.
į úodegą pàpterti padėkoti: Da tu šitam diedui uodegõn pàpterk, kad anas visa ką padaro Klt.
į úodegą [kãtinui] pū̃sk (papū̃sk, pašvil̃pk) nieko nepadarysi: I vaikščio[ja] ans (vagis) po Kražius, i papū̃sk anam į úodegą Krž. Prisiskolino pinigų, važiav[o] ir išvažiav[o] – papū̃skit uodegõn Pv. Va tau, išdūmė su visais pinigais, i papū̃sk jam uodegõn! Mžš. Pašvel̃pk į úodegą, nebėr piningų Krš. Ką tu bernui padarysi – pū̃sk jam uodegõn Ant. Nuvažiavo autobusas, o dabar papū̃sk į úodegą Šil. O dabar papū̃sk kãtinui į úodegą! Msn.
į úodegą žiūrė́ti ganyti: Visko teko gyvenime – ir art, ir akėt, ir kumelei į úodegą žiūrė́t .
į vélnio úodegą labai toli: Važiuodavo kur į vélnio úodegą medelių pirkti Krš.
jáutį sùkti už uodegõs meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs sukì! Šv.
kaĩp [avìs] į úodegą į̃kirptas (įgéltas) Sv, Vp apie nerimstantį, šokinėjantį, besiblaškantį: Vaikai laksto po kluoną kaĩp uodegõn įkirptì Kp. Julius laksto kaĩp uodegõ[n] įgéltas Grž. Lakstė kaĩ uodegõn inkirptì, kad šieno duotų paspjaut Aln. Marma kaĩp avẽlė uodegõn įkirptà Krs. Kaĩp avìs į úodegą įkirptà – tai šę bėgus, tai tę bėgus Grdž. Blaškos kaĩp avìs į úodegą įkirptà Slnt. kaĩp iš kalė̃s uodegõs apie vikrų asmenį: Šmaikšti merga kaĩp iš kalė̃s uodegõs Ds. kaĩp iš vil̃ko uodegõs suglamžytas: Ištrauktas kaĩp iš vil̃ko uodegõs Ps.
kaĩp lãpė su úodega apie pataikūną: Iki išgavo, tai jis buvo kàp lãpė su úodega, o paskui nė susišnekėt negali Gs. kaĩp su dìrse uodegõj Jnš apie ką nors smarkiai darantį. kiaũlių úodegas mezgióti ganyti: Eik tu kiaũlių úodegas mezgiót! Ėr. Kiaũlių uodegų̃ nemezgiójęs, ponais neišeisi LTR(Kp).
kìpšas uždė́jo úodegą sakoma nematant akivaizdoje esančio daikto: Nerandu, kìpšas úodegą uždė́jo Snt. kregždė̃s uodegà tech. tam tikras dalių sujungimo būdas.
kumẽlė kùmeliui kumelỹs úodegai Tvr sakoma, kai vienas nuo kito stumia darbą. lãpės uodegà tokia žolė: Briedgauris, vikšris, lapės uodega Sr.
lãpės úodegą ródyti meilikauti: Pasislėpęs vilko nasruos, lãpės úodegą ródo Plv.
lýg į úodegą į̃kirptas apie nerimstantį: Ko čia zylioji lýg į úodegą įkirptà Vlkv. neĩ (nė̃) galvõj neĩ (nė̃) uodegõj; neĩ (nė̃) galvõn neĩ (nė̃) uodegõn [nèjema Slm] visai nerūpi, nekreipia dėmesio: Jam nė̃ galvõ[je], nė̃ uodegõ[je], ar karvė kelta, ar girdyta Mžš. Bara ją visi ažu tokį gėrimą, ale kad jai neĩ galvõn, neĩ uodegõn Slk. Ką nori, tegul sau šneka, nė̃ man galvõj, nė̃ uodegõj Žl.
nė̃ kãtino uodegojè visai nerūpi: Lietuva anam nė̃ kãtino uodegõ[je], tam šveduo Šts.
neĩ (nė̃) šỹvis (šuvà) neĩ (nė̃) uodegà Dkšt niekam netinka: Va, va, nė̃ šuvà nė̃ uodegà Srj.
nė̃ úodega nepavìzginti nekreipti dėmesio: Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavo Vaižg.
nuõ kiaũlių uodegõs neàtrištas sakoma apie jauną, nepatyrusį: Jei kūmu nebuvęs, tai, sako, da nuo kiaulių uodegos neatrištas LTR(Tvr). ožkõs uodegà bot. kvapnioji aniužė (Elssholzia cristata): Ožkõs úodega išsitrinu – nei burna dunksi, nei dantys genda Vlk.
pãlei úodegą nebaisus: Protokolas mum pãlei úodegą Gs.
pãskui [ìlgą KlbXXVII(1)44] (kieno) úodegą lakstýti (sekióti, pasekióti) ganyti; prižiūrėti: Nuo aštuonių lig aštuoniolikos metų pãskui kiaũlės úodegą sekiójo Mlt. Jis pradėjo paskui karvės uodegą sekiot vos tik ėmęs persirist per grumstą J.Mik. Pasekios paskui karvių uodegas ir išmoks gražaus apsiėjimo su žmonėmis J.Balt.
pémpės šveĩčia úodegas apie prastą pievą: Muno tokia pieva, kur pémpės úodegas šveĩta Šts. per úodegą labai nedaug, vos: Aš tik tik par úodegą išsisukau nuo šluotos Jrb.
pipìrų ant uodegõs užber̃ti pagąsdinti.
pir̃štai uodegojè atgrubnagis: Ką jis padarys, kad pir̃štai uodegõj Srv.
po kalė̃s úodegai nueĩti niekais virsti: Nuėjo po kalė̃s úodegai KlK11, 91(Aln,Blnk).
po šuñs úodega pakìšti An niekams išleisti.
po úodega išeĩti niekams išleisti, išeikvoti: Turėjau pinigų, po úodega išėjo viskas KlK27,86(Krk).
po uodegõs lakstýti sekioti paskui, labai prižiūrėti: Rast’ ten velnius varinė[ja], jug po uodegõs nelakstáu End.
prie uodegõs visai arti: Smertis buvo prie pat uodegos Bsg.
prie uodegõs stovė́ti [prisistójus] labai stropiai prižiūrėti: Ans pats nestóva prisistójęs pri kožnos uodegõs End.
rañkos uodegojè sakoma apie nieko nemokantį: Nekamandavok, ba tavo da rañkos uodegõj Žl. sàvo uodegõs bìjosi labai smarkus: Mūs arklys kai pastovėjo, tai sà[vo] uodegõs bìjos Arm.
senà uodegà apie seną žmogų: Kokis senà uodegà, ė pervirsdo an jauną – mergiokės reikia LKKXIII135(Grv). su viksvà uodegojè piktas: Visi šiandien su viksvà uodegõj atėjo Ukm.
šárka ant uodegõs nunèš apie labai išsipuošusį: Šiandie tave šárka ant uodegõs nunèš Kp. šỹvį laikýti už uodegõs stūksoti (nemokant šokti): Tas Baltrus robakse vis šỹvį už uodegõs laĩko Grš.
šùniui ant uodegõs pìlamas apie labai prastą valgį: Išverda bulbynę, šùnie ant uodegõs pìlamą Krš. šùniui ant uodegõs [nueĩti] be naudos būti: Viskas nuė̃jo šùniui ant uodegõs Jnšk. Kad neparrinksme [bulves], neaplaužysme, nueĩs šùniu an uodegõs Mžš. Nuė̃jo viskas šùn ant uodegõs Snt. Be noro darbas šuniui ant uodegos LTR(Šl).
šùniui ant uodegõs sudė́ti (atidúoti, nuléisti) [i]niekams išleisti, išeikvoti: Mokės mokės, šùniuo an uodegõs sudė́[jo] ir nulėkė – ir nėr mokslo LKKXIII136(Grv). Moma viską šùniui ant uodegõs atàdavė . Teip visas gėrybes šùniui ant uodegõs nuléido Vb.
šùniui mèsk ant uodegõs niekam tikęs: Čia reikia prisiūti, čia sulopyti, o čia visai sutrūkę, – mesk šuniui ant uodegos, – murmėjo jis sau po nosimi A.Vien.
šuõ nùnešė (nusìnešė) ant uodegõs nieko neišėjo, be naudos dingo: Nū̃nešė algą šuõ ant uodegõs Šv. Dirbo dirbo, lėkė lėkė, o va – nusìnešė visa ką šunė̃ ant uodegõs Mžš. Ištekės, ir tavo mokslą šuvà ant uodegõs nusinèš Skrb. Šuo ant uodegos nusineštų visą jo mokslą! Rm. I būtų niekas nežinojęs, šuõ ant úodega būtų nunẽšęs Šts. Tokias vaišes šuo ant uodegos nunešė A.Gric.
šuõ panèštų ant uodegõs labai maža: Tiek čia jo naudos – ir šuõ ant uodegõs panèštų Slv.
šuõ prie uodegõs striuka, vargas: Kai šuõ pri uodegõs, reik greibties ir už britvos Grg.
šuõ šùnį šuõ šùnį [šuñs] uodegà vìks Ll sakoma viens nuo kito siunčiant, o niekam nedarant: Mat šuo šunį šuo šunį šunies uodega viks, ar ne taip ir čia Žem. šùniui nušvil̃pti ant uodegõs sunaikinti.
šuñs uodegà KII162; R, R313, , 419 pataikūnas.
šuñs uodegõj labai toli: Tu ten gyvenai Baisogaloj – šuñs uodegõj Bsg.
šuñs uodegõs klausýti niekais virsti: Manęs, tėvo, neklausystat, tai šùnio uodegõs klausýstat Dbk.
šuõ úodega užklótų labai maža: Žemės tiek, kad šuo uodega užklotų LTR.
trum̃pas šuõ prie uodegõs bėda atėjo: Bet kai jau buvę trumpas šuo prie uodegos, tai ne tik grasinęs, bet ir apstumdęs gyventojus I.Simon.
uodegõm badýtis Kn, Mžš stumdytis, trūkstant vietos: Virtuvė maža, uodegõm bãdomės visos Grl.
úodegą bìmbtelėti padvėsti: Vakar mūsų šunelis bìmbtelėjo úodegą Alvt.
úodegą pabrùkęs
1. Srd, Kair susigėdęs, jausdamasis kaltas: Išrūko boba úodegą pabrùkus Srv. Kai tik paprašau skolą grąžintie, tai anas, úodegą pabrùkęs, ir nubindzina Ds.
2. nieko negavęs, nusiminęs: Pardzimbina uodegą pabrukęs LTR(Grk). Ir parvažiavo úodegą pabrùkęs Šl.
uodegà dìlga apie labai judrų: O tau uodegà dìlga, negali nusėdėt Alk. uodegà padìlgo panoro: Padìlgo jam uodegà bėgt Gs.
úodegą padìlgti labai panorėti: Jis padilgo uodegą J.Jabl.
uodegà gręžtà per žemaĩ apie nesubrendusį, neišmanantį: Padaryčiau, kodė ne, ale uodegà par žemaĩ gręžtà Jrb. úodegą pàgulė sakoma apie ilgai miegantį: Ar úodegas pàgulėt, kad tep ilgai nesikeliat? Gs. Mergos, mergos, kelkite! Ar uodegas pagulėte? . úodegą jùdinti truputį reikštis: Ag, niekas negina, oro trūksta, surištos rankos, bet vis gali uodegą judinti J.Avyž.
úodegas karpýti šunìms užsiimti niekais: Liksi be darbo ir eisi karpýti šunìm uodegų̃ Mrs.
úodegą kélti rengtis išvykti, išvažiuoti: Ano[ji] neseniai išvažiavo, o dabar ir to[ji] jau kẽlia úodegą Sb. Jau iš pat ryto úodegą kẽlia, nerimsta Pnd.
úodegą pakélti pulti ką nors daryti: I vė[l] uodegà reiks pakélt pavasarį Klt. Bijai uodegõs pakélt Žl. Užsiėmę anys dabar darbais, baisu, – úodegos pakéltos Dkk.
úodegą prikir̃pti
1. suvaržyti laisvę: Zara jai prikir̃ps úodegą, kap atvažiuos vaikai LzŽ.
2. nubausti: Prikir̃ps jam dar úodegą už kyšius An.
úodegą įkìšti
1. Jnš, Jrb patekti į bėdą, įkliūti: Oi įkìši tu, vaike, úodegą, įkìši! Alk. Pamatysi, kad tu įkiši kuomet uodegą, pražudysi save ir vaikus Žem. Par liežuvį kiek žmonių yra úodegas įkìšę! Rdn. Lįsk lįsk, kol úodegą įkìšyt Šv.
2. Lp apsigauti: Įkìšo úodegą tą mergą paėmęs Krš.
3. ištekėti (ppr. blogai): Būdavo, iñkišei úodegą – ir nepabėgsi: dabar skirias, pasimeta nesutikę Ant.
úodegą iškìšti juok. ištekėti: Suaugo jau – gana norėtų kur úodegą iškìšt Gs.
úodegą kraipýti
1. suktis iš keblios padėties: Dabar jis visaip kraĩpo úodegą, kad tik sausas išeitų Jnš.
2. maivytis: Kraĩpo úodegas mergos, nebžino kaip išsidirbti Rdn.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis úodegą krãpšto už pečiaus Ėr.
úodegą pakreĩpti gerintis, padlaižiauti: Koks geras, eina úodegą pakreĩpęs Krš.
úodegą krùtinti iš anksto džiaugtis: Nėr ko uodegà krùtint, maž ir man neišeis marška invert Aln.
úodegą láužti versti, skubinti, reikalauti: Ko ten lindai, ko kišais, ar kas tau úodegą láužė? KlK6,67(Krš). Niekas man úodegą neláuža: nenorėsu – neparduosu! Krš.
úodegą nuléisti nusiminti: Pavaksijau, nuejo úodegą nuléidęs Krš. Ale kad kunigas Būčys jiems davė per laikraščius, tai net jų vyriausias pravadyrius uodegą nuleido A.Vencl.
úodegą mègzti rengtis, taisytis kur eiti: Stasė, ir ta mẽzga úodegą į skaistaturgį Kair.
úodegą pamègzti (užmègzti) sujusti, sukrusti: Úodegą pàmezgu ir lekiu Srd. Purkšt, úodegą ùžmezgė ir išdūmė Grž.
úodegą pamẽzgus strimgalviais, be atodairos: Pamẽzgęs úodegą išlėkė į sodžių, nėjo apsiliuobt Jnšk. Pasidarėta vaiką – ir žiūrėkita, nelakstykita uodegas pamezgę! .
uodegõs neužmègzti šùniui nieko nenuveikti: Jau kur saulė – dar jūs šùniu uodegõs neùžmezgėt! Lp.
úodegą įmer̃kti
1. patekti į bėdą, įkliūti: Sėmė pinigus kaip iš balės, kol úodegą į̃merkė Ps.
2. apsigauti: Pirkdamas į̃merkė úodegą Skr.
úodegą atmèsti
1. Dkš susirgti: Plikas lakstei ir àtmetei úodegą Krš. Skraidė skraidė basa ir àtmetė úodegą Arm.
2. žūti: Žmogus tik pykšt – lapė ir àtmetė úodegą Rod.
úodegą numèsti nugaišti: Šitos karvės uodegõs da gi nenumès Kp.
úodegą mė́tyti (mìrginti) išsisukinėti iš keblios padėties: Jis šiap ir tep mė́to úodegą, bet jau nieko nebus Alk. Gali uodegõs nemìrgint, aš viską girdėjau Alv.
uodegų̃ mezgióti šunìms sakoma apie nieko neišmanantį, nesugebantį: Išėjo šunims uodegų mezgiot LTR(Šd). úodegą primýgti nurimti, liautis: Primỹgs jau dabar úodegą ir Sidukienei, kai močia numirė Skdt.
úodegą primìnti suvaržyti laisvę: Garbino net tie, kuriems stengiausi uodegą priminti J.Gruš.
úodegą užmìnti užtikti: Ar suspėjai gi, da svečiui úodegą užmýnei? Slk.
úodegą panèšti galėti paeiti: Tavo šitoj cibalkė (menka kumelaitė) kap tik úodegą pàneša Lp.
úodegą išsipìnklioti išsisukti iš keblios padėties: Išsipìnkliojai úodegą, tai ir džiaukis! Ktk.
úodegą atpū̃tęs išdidus: Ana tik eina úodegą atpū̃tus Klt.
úodegą papū̃sti
1. išeiti; nubėgti: Kai užaugs, tai papūs uodegą, ir neužvysi, o moma kap nori sau Ad. Kiškis tik pàpūtė úodegą į mišką Jnš.
2. imti didžiuotis: Martele, martele, o toj martelė úodegą papū̃tus vaikščioja Pv. Pamatysi, jis úodegą vėl papū̃s Skr.
úodegą užpū̃sti įniršti, įdūkti: Úodegą ùžpūtė ir išlėkė Pvn.
úodegas raitýti
1. gerintis, pataikauti: Úodegą raĩto – tik duok Rdn.
2. jaudintis, džiaugtis: Mergos úodegas raitýs, kad atvažiuos kavalieriai Krš.
úodegą suraũkus strimgalviais: Tai kaip movė tas Klaipėdon suraũkęs úodegą Svn.
úodegą riẽsti didžiuotis, šiauštis: Neriesk taip uodegos – aš neišsigąsiu S.Nėr.
úodegą pririẽsti suvaržyti laisvę: Pririẽs kada úodegą merga – bus ramus DrskŽ.
úodegą užriẽtus strimgalviais, be atodairos: Iš ryto atalėkė úodegą užriẽtus pinigų skolint, gal gert pritrūko Krs. Jaunas ar (irgi) blogai [vyras] – ir laksto palei mergas úodegą užriẽtęs Svn. Nemokos krupė, tik laksto úodegą užriẽtusi Krš. Nieko nedirba, tik zylioja úodegą užriẽtęs pakiemiais, kur alum kvepia Krs.
úodegą prirìšti suvaržyti laisvę: Ištekėjo tetulė, pririšo uodegą mergaitei, nebegalia bizdinėt iš kiemo į kiemą LTR(Ppl). Ka jau esi prìrišta úodega, tujau bėgi numien Yl.
úodegą ródyti; Sln būti nedėkingam: Aš jam gera darau, o jis man úodegą ródo Vel.
úodegą paródyti išeiti, palikti, pabėgti: Netikusį tokį (vyrą) turėjo, paródė úodegą, ir vargsta viena su keturiais vaikais Krš. Išsižanys [vaikai], úodegą paródys, o tu, tėvai, paliksi kaip durnius Krš. Tai tavo geroji, tavo vikrioji, – šaukė motina, – parodė tau uodegą! Žem. Apgavo mergą i paródė úodegą Skrb.
úodegą prisė́sti Slv apsiraminti, aprimti, liautis: Palakstė palaksčius ir prisė́do úodegą: mato, kad niekas neišeis Vl. Ar tu neprisė́si uodegõs, bjaurybe tu! Skr.
úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytę .
úodegą paspáusti
1. išsigąsti: Pagaliau ir keturkojai, jos balsą išgirdę, uodegą paspaudžia Vaižg.
2. apie pabėgimą, išsikraustymą: Jaunas, úodegą paspáudęs ir miestan Šmn.
úodegą prispáusti
1. suvaržyti laisvę, sutvarkyti: Diedoko uodegà prispaustà (vedęs) Dbk. Vieną rozą úodegą prispaũs, ką vogia Azr.
2. ištikti (nelaimei, bėdai): O kad kokia úodegą prispaustų̃, nebijok, prie namų glausis Trgn.
úodegą prispáudęs klusniai, niekur nesikišant (būti, sėdėti ir pan.): Sėdėkiat úodegas prispáudę numūse LKT109(Kv).
úodegą paspráudęs susigėdęs, nusiminęs (išėjo): Ir išėjo uodegą paspraudęs .
úodegą pastatýti Krš menk. nusibaigti.
úodegą sùkinti vilioti: Mat pempė, nors ir poniška, šilkais apsitempusi, bet pamatė jauną išsirpusį vyrą, tai ir sukina uodegą J.Paukš.
úodegą sùkti
1. stengtis išvengti (bėdos, darbo): Sùka úodegą vyras juokų prikrėtęs Ldvn. Suka uodegą ir šiaip ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlimo Lkč.
2. stengtis: Sùksma úodegą, kad jie nesustikt Sb.
3. netinkamai elgtis: Ana bjauri, úodegą sùkė, o anas junkėsi Šlčn.
×úodegą sùkti į ruñdą išsisukinėti: Gana tau úodegą į ruñdą sùkt, bene nežinau, ką dirbai Stak.
úodegą įšálti būti sulaikytam: O mūsų Matavušas, gal girdėjai, taip pat dvare uodegą įšalęs J.Avyž.
uodegà prišãlo Drsk ilgai užtruko: Išėjo boba rasalo, ir uodega prišãlo Mrj.
uodegà nenutrū́ko nieko neatsitiko, garbės nenuplėšė (ką darant ar padarius): Gali nueit – uodegà nenutrùks Mlt. Ne tiek gyvulių liuobėm – nenutrū́ko uodegà, o dabar – viena karvė ir teliukas Slm. Nenutrūksta uodega namininkams, kai per penketą metų po dešimtinę atiduoda Vaižg.
úodegą partrū́kti parsidaužti, sugrįžti: Nepartrū́ksta úodegą tas; jau reikia eit gult, dabar daužysis par visą naktį Pkr.
úodegą užver̃sti supykti, susiožiuoti: Nūlėkė úodegą užver̃tusi Krš.
úodegą privérti suvaržyti: Privė́rė úodegas viršininkams, nebgal ūžti, vogti Krš.
úodegą pavil̃kti vos paeiti: Ne, negaliu [eiti], uodegõs nepàvelku Rdn.
už uodegõs greĩbti (pagriẽbti, paim̃ti Dg, stvérti, turė́ti) priversti už ką atsakyti, pričiupti: Nelok, greĩbs tavie už uodegõs Rdn. Reikia tokiuos pagriẽbt už uodegõs, kam tokie neteisingi Mžš. Reikia viršininką stvért už uodegõs, ką nesumokėj Drsk. Už uodegõs turė́j boba, tai negėrė Kb. Pradėjo iš džiaugsmo net girtis, kad jau turįs už uodegos paslaptinę lietuvių organizaciją V.Kudir.
už uodegõs kẽliamas sunykęs, nusilpęs, liesas: Sako, ir šiemet karvės už uodegų̃ kẽliamos Jnš.
vélnias uždė́jo úodegą Plv nemato akivaizdoje esančio daikto.
vélnias užkìšo úodegą kas nesuprantama atsitiko; sugedo: Ėjo ėjo ta mašina ir neina – tik velniùkas úodegą užkišo Sdr.
vélnias láužia úodegą sakoma apie skubantį ką daryti, nenustygstantį: Kur taip jau pulni, a vélnias úodegą láuža?! Krš. Ar vélnias úodegą láužia, kad negali palaukt! Bsg. vélnias nùnešė ant uodegõs žuvo, dingo: Dirbo kaip jaučiai, o vélnias an uodegõs viską nū̃nešė Grd.
víenas pir̃štas burnõj, kìtas uodegõj apie sunkiai besiverčiantį: Sukė, kombinavo, o dabar víenas pir̃štas burnõj, kìtas uodegõj Msn. Ot bagočius – víenas pir̃štas burnõj, kìtas uodegõj Žl. víena úodega šìka vlg. labai draugauja: Kur vienas, te kitas – abudu víena úodega šìka Ėr.
vil̃ko uodegà
1. toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą M.Valanč.
2. Rm bot. švendras (Typha).
žiaudžióji uodegà; P, LBŽ bot. uodegotoji (vištkojė) sora (Panicum crus galli).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • uodega — uodegà dkt. Vil̃ko, árklio uodegà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • uodega — statusas T sritis kvėpavimo aparatas atitikmenys: lot. Cauda ryšiai: platesnis terminas – priešžiedinė kremzlė …   Paukščių anatomijos terminai

  • uodega — statusas T sritis topografinė išorės anatomija atitikmenys: lot. Cauda ryšiai: platesnis terminas – topografinė išorės anatomija siauresnis terminas – antuodegis siauresnis terminas – antuodegis siauresnis terminas – pasturgalinis gumburas… …   Paukščių anatomijos terminai

  • uodega — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Cauda ryšiai: platesnis terminas – kūno dalys siauresnis terminas – uodegos plaukai siauresnis terminas – uodegos šaknis …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • uodega — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Cauda ryšiai: platesnis terminas – raumuo …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • uodega — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Cauda ryšiai: platesnis terminas – galutinis ryklinis periodas …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • uodega — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Cauda ryšiai: platesnis terminas – galutinis ryklinis periodas …   Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas

  • uodega — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Cauda ryšiai: platesnis terminas – užpakalinė kasos dalis …   Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas

  • impulso uodega — statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. pulse tail; pulse wing vok. hintere Pulsflanke, f; Impulsrücken, m; Impulsschwanz, m rus. хвост импульса, m pranc. queue d impulsion, f; traînée de l impulsion, f …   Radioelektronikos terminų žodynas

  • bangos uodega — statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. wave tail vok. Wellenrücken, m rus. хвост волны, m pranc. queue d onde, f …   Radioelektronikos terminų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”